Aprašymas
Lietuvių mitologijoje tai šventas medis, siejamas su galia, stiprybe ir ilgaamžiškumu. Jis dažnai buvo laikomas Perkūno, griaustinio ir karo dievo, medžiu. Senovės lietuviai šventuose ąžuolynuose atlikdavo religines apeigas, aukodavo dievams ir kreipdavosi į juos su prašymais.
Ąžuolas taip pat simbolizavo ryšį su protėviais ir gamtos dvasingumą. Manoma, kad po ąžuolais gyveno dievai arba dvasios, o jų kirtimas buvo laikomas šventvagyste. Iki šių dienų ąžuolas išliko svarbus tautos simbolis, reiškiantis stiprybę, ištvermę ir tvirtumą.
